- pielčiai
- ×piẽlčiai sm. pl. (2) 1. Ps, Paį, Vad žr. pelčiai 1: Pielčiai išpuvo, ir stiklai nesilaiko Vdk. Nuo šilimos susikraipė pielčiai, ir nebeužsidaro [langai] Krč. Kieme da senos mados piẽlčiai Grv. Kambarys buvo didelis, prikabintas paveikslų auksuotuose pielčiuose LzP. 2. Dkš, Šn žr. pelčiai 3: Atleisk pielčiùs – audeklą sudraskys Mrj.
Dictionary of the Lithuanian Language.